Bestuburių zoologija. Pirmuonys (protozoa)

Kūno sandara. Membrana. Citoplazma. Judėjimo organoidai. Pulsuojanti vakuolė. Virškinančios vakuolės. Branduolys. Gyvenimo ciklas. Paplitimas ir prisitaikymas. Klasifikacija. Kryžiažodis.

Pirmuonys - vadinami vienaląsčiai, labai įvairių formų gyvūnai. Jie daugiausia mikroskopiniai organizmai: nuo 1 iki 2 mikrometrų ar didesni, o kai kurie yra gana dideli ir matomi plika akimi ( pvz.:naktišvietė Nostiluca ,kurios skersmuo gali būti lygus 500-1000 mikrometrų ,tokio didumo gali būti daugelis foraminiferų ir radioliarijų). Pirmuonių kūnas sudarytas iš vienos ląstelės. Gyvena pavieniui ar kolonijomis. Kolonijų ląstelės gali būti diferencijuotos į somatines ar generatyvines, bet niekada nesudaro audinių.
Vienaląsčių organizmų ląstelė vykdo visas gyvybines funkcijas, kaip savarankiškas sudetingas organizmas. Įvairūs jos organoidai prisitaikę šalinti, virškinti ir t.t., o daugialąsčių organizmų ląstelė atlieka konkrečią funkciją. Pirmuonių ląstelės sandara panaši į daugialąsčių. Ląstelėje yra gyvybines funkcijas vygdantis dariniai – organoidai. Tai rodo ,kad pirmuonys ir daugialąsčiai susiję genetiškai, tai yra daugialąsčiai kilę iš vienaląsčių.

Vienaląsčių ląstelę dengia išorinė membrana sudaryta iš trijų sluoksnių, pro kurią iš alinkos selektyviai paimamos maisto medžiagos, bei pašalinami medžiagų apykaitos produktai – metabolitai. Ji gali būti sukietėjusi – virtusi pelikule ir taip palaikyti ląstelės formą. Membrana gali būti plona, tada ji nepalaiko kūno formos, ir pirmuonys gali judėti, tekant citoplazmai viena kryptimi. Kiai kurie vienaląsčiai turi kalkines ar sudarytas iš silicio dioksido kriaukles ( kiautinės amebos, foraminiferai, radioliarijos, saulėgyviai ir kt. ). Kitų membranoje yra celiuliozes, tai rodo ryšį su augalų pasauliu. ...