Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Zoologija>Gyvūnų įdomybės
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Gyvūnų įdomybės

  
 
 
12345678910
Aprašymas

Fosilijos. Kada ir kodėl briedžiai numeta ragus. Nuodingiausi pasaulio vorai. Juodoji našlė. Australijos piltuvėltinklis voras. Sidnėjaus voras. Brazilijos voras-klajoklis. Ar katės mato spalvotai? Ar žinojai kad afrikietiškos bitės-žudikės gali nužudyti žmogų? Aukščiausi medžiai. Seniausi medžiai pasaulyje. Didžiausią pasaulyje žiedą turinti gėlė. Didžiausia sala žemėje. Darbas iliustruotas nuotraukomis ir paveikslėliais.

Ištrauka

Fosilijos (lot. fossils – iškastinis) - suakmenėjusios, suanglėjusios, mumifikuotos arba sušalusios iškastinių gyvūnų ir iškastinių augalų mikro ir makro liekanos, jų atspaudai ar veiklos pėdsakai Žemės sluoksniuose. Žmonės randa fosilijų mažiausiai 30 000 metų amžiaus. Gyvūnui mirus jo liekanos išlieka nesuirusios tuomet, kai kūną uždengia oro nepraleidžiantis sluoksnis (pvz. vulkaniniai pelenai arba nuosėdos jūros dugne) ir plėšrūnai ar skaidančios bakterijos jo nepasiekia. Virš gyvūno susikaupia didelis pelenų, nuosėdų sluoksnis, o jo kietas kūno dalis (kaulus ar kriaukles) sudarantys mineralai tirpsta, iš naujo kristalizuojasi ir dar labiau kietėja. Dažniausiai aptinkami suakmenėję gyvūnų kaulai, dantys, kriauklės, mediena. Fosilijos teikia fosilinių duomenų, kurios duoda evoliucijos įrodymų.
Ledynmečio medžiotojai iš sukietėjusių fosilijų darė vėrinius ir tikriausiai jau tada gimė mintis, kad fosilijos turi magiškų savybių. Tikėjimas magiškomis fosilijų galiomis plačiai paplito visame pasaulyje. Kinai laikydavo mažų žuvelių fosilijas maisto sandėliuose, kad nubaidytų vabzdžius kenkėjus. Romėnų mokslininkas Plėnijus Vyresnysis rašė, kad suakmenėję jūrų ežiai gali išgydyti nuo gyvačių įkandimo ir atnešti sėkmę mūšiuose. Jis taip pat aprašė kelis neįtikėtinus pasakojimus, aiškinančius fosilijų kilmę: buvo teigiama, kad jūrų ežių fosilijos susidarė iš putų rutulių, kuriuos sukūrė daugybė susipynusių gyvačių. Sukurta daug įvairių teorijų, aiškinančių fosilijų atsiradimą. Viena teorija teigė, kad kad lietus surenka iš jūros gyvų padarų sėklas ir kiaušinius ir iš jų išauga akmeninės tų padarų kopijos. Taip buvo bandoma aiškinti, kodėl yra tiek daug jūrinės kilmės fosilijų. Dar fantastiškesnė teorija, kuri buvo populiari nuo viduramžių iki XVII amžiaus, teigė, kad Žemė turi savąją "kūrybinę jėgą" (vis plastika), ir ši jėga stengiasi nukopijuoti gyvus padarus.
Apie fosilinių gyvūnų veiklą liudija aptinkami jų pėdsakai. 1978 m. Laetoli vietovėje (Tanzanija) buvo surastas trijų skirtingų pėdsakų takas, kurį vulkaniniuose pelenuose paliko du suaugę australopitekai ir vaikas, gyvenę maždaug prieš 3,7 mln. metų.
Tyrinėdamis fosilijas iš įvairaus amžiaus uolienų sluoksnių, mokslininkai gali atskleisti Žemės gyvybės istoriją. Fosilijas tiria poleobotanika ir paleozoologija ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2007-05-04
DalykasZoologijos referatas
KategorijaBiologija >  Zoologija
TipasReferatai
Apimtis9 puslapiai 
Literatūros šaltiniai0
Dydis268.55 KB
Autoriusmiau_
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2002 m
Klasė/kursas9
Failo pavadinimasMicrosoft Word Gyvunu idomybes [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 9 puslapiai 
  • 9 Klasė/kursas
  • 2002 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą