Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Zoologija>Migruojančių per Lietuvą paukščių rūšių (rudenio srauto) spontaninio mutabilumo tyrimai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Migruojančių per Lietuvą paukščių rūšių (rudenio srauto) spontaninio mutabilumo tyrimai

  
 
 
12345678910111213141516171819202122232425262728293031323334353637383940414243444546474849505152
Aprašymas

Įvadas. Literatūros apžvalga. Pabaltijo ekosistemų kompleksinė tarša. Taršalai ir jų patekimo keliai į aplinką. Taršalų bioakumuliacija ir biomagnifikacija organizmuose. Spontaninis mutabilumas ir esamos taršos ekosistemose sinergetinis poveikis rūšims. Darbo tikslas ir uždaviniai. Tyrimų objektas ir metodika. Objektas. Preparatų paruošimas. Statistinis duomenų apdorojimas. Darbo rezultatai. Spontaninio mutabilumo lygis mėlynosios zylės populiacijoje. Spontaninio mutabilumo lygis didžiosios zylės populiacijoje. Spontaninio mutabilumo lygis nykštuko populiacijoje. Spontaninio mutabilumo tyrimai ilgauodegės zylės populiacijoje. Spontaninio mutabilumo tyrimai lipučio populiacijoje. Spontaninio mutabilumo lygio įvertinimas karetaitės populiacijoje. Spontaninio mutabilumo įvertinimas tarp skirtingų tirtų paukščių rūšių. Rezultatų aptarimas. Išvados.

Ištrauka

Biosferos ekosistemos dėl nuolatinės antropogeninės veiklos ir vis didėjančių globalinės taršos mastų yra pastoviai priverstos keistis. Dėl suaktyvėjusios ir neapgalvotos vienos rūšies (žmogaus) destruktyvios veiklos išnyksta ne dešimtys, ne šimtai, bet tūkstančiai rūšių. Visame pasaulyje dėl lokalinės, regioninės ir globalinės taršos daugelis faunos ir floros rūšių yra kritinėje būklėje, todėl būtina susirūpinti jų apsauga. Tai ypač svarbu Europai, kuri nuo kitų regionų atsilieka plotu ar gyventojų skaičiumi, tačiau dėl labai išvystytos pramonės kenčia nuo taršos, lemiančios žymiai didesnį augalų ir gyvūnų, esančių pavojuje skaičių.
Kasmet yra pagaminama milijonai. tonų sintetinių medžiagų. Dideli kiekiai chemikalų netobulų technologijų dėka paskleidžiami į aplinką, kurioje dažnai negali būti suskaidyti ir kaupiasi ekosistemose. Dar blogiau – keliauja mitybos grandinėmis, akumuliuodamiesi organizmuose ir veikdami jų gyvybinius procesus.
Urbanizuotos teritorijos, nežiūrint šiuo metu taikomų taršos prevencijos priemonių, išlieka vienas svarbiausių ekosistemų taršos veiksnių (European Sustainable Cities and Towns Campaign, 1998). Ypač tas aktualu Vakarų Europos industriniuose rajonuose, kurių apylinkės, be vietinės faunos, dažnai tampa laikinomis gyvenamosiomis vietomis migruojančioms paukščių rūšims.
Rytų ir Centrinėje Europoje skirtingai nei Vakarų Europos subregione, dar išliko palyginus daug sąlygiškai natūralių teritorijų (mažai pažeistų ekosistemų), Europos mastu pasižyminčių didele bioįvairove. Tačiau intensyviai migruojančios gyvūnų rūšys (tokios ir yra paukščiai) gyvena ir maitinasi ne lokaliose teritorijose, bet visoje Europos kontinento erdvėje. Todėl paukščių klasei egzistuoja realus pavojus būnant (nors ir laikinai – sezono eigoje) labiau užterštose teritorijose, savo organizme kaupti persistentinius teršalus bioakumuliacijos ir biomagnifikacijos procesų dėka.
Iki šiol spontaninio mutabilumo tyrimai paukščių populiacijose buvo ir yra viena iš mažiausiai tyrinėtų sričių. Kol kas labai mažai žinoma, koks ryšys tarp natūraliai vykstančių populiacijose spontaninių mutacijų ir kumuliuotų organizmuose teršalų, sukeliančių papildomas mutacijas. Visi šie pažeidimai dar yra priskiriami taip vadinamam spontaniniam mutabilumo lygiui, nors jau senai šis lygis yra padidėjęs dėl genetiškai aktyvių medžiagų, patenkančių į ekosistemas, veiklos.
Citogenetiniai mutabilumo tyrimai in vivo pripažįstami vertingesniais, nei įprastiniai tyrimai ląstelių kultūrose (in vitro) (Nichols et al., 1984), kadangi tik in vivo atveju fiksuojamas realus organizmo mutabilumo lygis, nulemtas ne tik išgryninto genotoksinio poveikio ląstelei, bet ir organizmui būdingos teršalų metabolinės aktyvacijos ir/arba detoksikacijos procesų;
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ekosistemų užterštumas genotoksinais gali būti viena iš priežasčių, prisidedančių prie atskirų gyvūnų rūšių mutabilumo lygio didėjimo (McBee et al., 1987; Rubeš, 1987, Baršienė, 1999). Gyvūnų organizmo citogenetinis atsakas į visuminį aplinkos poveikį galėtų būti vertinamas kaip šio poveikio stiprumo indikatorius, informuojantis apie galimą tam tikro regiono fizikinio ir cheminio užterštumo mutagenais ar promutagenais laipsnį.
Padėka
Už visokeriopą pagalbą ruošiant šį darbą norėčiau padėkoti darbo vadovui dr. S. Sinkevičiui. Taip pat už išsamias konsultacijas darbo metodikos klausimais dėkoju Botanikos ir genetikos katedros laborantei Liucijai Šimanskienei. Už suteiktą galimybę naudotis mikroskopu atliekant šį darbą taip pat norėčiau pareikšti padėką Genetikos katedrai ir joje dirbantiems darbuotojams. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-01-25
DalykasZoologijos diplominis darbas
KategorijaBiologija >  Zoologija
TipasDiplominiai darbai
Apimtis48 puslapiai 
Literatūros šaltiniai60 (šaltiniai yra cituojami)
Dydis123.55 KB
Autoriusgeras dėdė
Viso autoriaus darbų90 darbų
Metai2007 m
Klasė/kursas0
Mokytojas/Dėstytojasdr. S. Sinkevičius
Failo pavadinimasMicrosoft Word Migruojanciu per Lietuva pauksciu rusiu (rudenio srauto) spontaninio mutabilumo tyrimai [speros.lt].doc
 

Panašūs darbai

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą