Išplėstinė paieška
 
 
 
Pradžia>Biologija>Zoologija>Duobagyvių (coelenterata) įvairovė ir sandaros ypatumai
   
   
   
naudingas 0 / nenaudingas 0

Duobagyvių (coelenterata) įvairovė ir sandaros ypatumai

  
 
 
123456789101112131415161718
Aprašymas

Įvadas. 1 klasė. Hidragyviai (Hydroidea). 1 poklasis. Hidroidiniai (Hydroudea). 1 būrys.Jūriniai hidroidai (Leptolida). 1 pobūris. Betauriai hidroidai (Athecata). 2 pobūris. Tauriniai hidroidai (Thecata). 3 pobūris. Limnohydrina. 4 pobūris. Hidrokoralai (Hydrocorallia). 2 būrys. Velelios (Chondrophora). 3 būrys. Meduziūnai (Trachylida). 4 būrys. Hidros (Hydrida). 2 poklasis. Sifonoforai (Siphonophora). 2 klasė. Scifomedūzos (Scyphozoa). 1 būrys. Žiedinės medūzos (Coronata). 2 būrys. Skiautaburnės medūzos (Semaestomea). 3 būrys. Sėsliosios medūzos (Stauromedusea). 4 būrys. Šakniaburnės medūzos (Rhizostomeae). 5 būrys. Kubomedūzos (Cubomeduzae). 3 klasė.Koraliniai polipai (Anthozoa). 1 poklasis. Aštuoniaspinduliniai koralai (Octocorallia). 1 būrys. Alcionarijos (Alcyonaria). 2 būrys. Gorgonijos (Gorgonaria). 3 būrys. Jūrų plunksnos (Pennatularia). 2 poklasis. Šešiaspinduliniai koralai (Hexacorallia). 1 būrys. Kirmėlinės aktinijos (Ceriantharia). 2 būrys. Aktinijos (Actiniaria).3 būrys. Madreporiniai koralai (Madreporaria). 1 būrys. Zoantharia. būrys. Juodieji koralai (Antipatharia). Išvados.

Ištrauka

Duobagyviai – dvisluoksniai daugialąsčiai gyvūnai su vienintele kūno ertme – virškinamąja ertme. Jie kilę is vienaląsčių žiuželinių gyvūnų. Tai vandens, dažniausiai jūrų gyventojai. Vieni iš jų sėslūs, kiti plūduriuojantys vandenyje. Pasaulyje žinoma apie 10 000 rušių.
Jų kūno sieneles sudaro ektodermos epitelinis išorinis sluoksnis, entodermos vidinis sluoksnis ir tarpinis sluoksnis mezoglėja, primenanti drebučius. Diblastiški, kūno priekyje turi burną. Duobagyviams būdinga spindulinė simetrija, tačiau kai kurių duobagyvių rūšių simetrija tampa pseudospinduline, kadangi, ištysus burnai, atsiranda dvišališkumas.
Duobagyviams būdingos dvi gyvybinės formos: sėslus polipas, kurio kūnas primena maišelį su ilgais čiuopikliais ir laisvai plaukiojanti, suploto varpo formos, medūza. Tarp vienų duobagyvių grupių pastebėta tik polipo stadija, tarp kitų – polipo ir medūzos stadijų kaita. Medūzos gyvena pavieniui, o polipai gali sudaryti kolonijas. Dauguma duobagyvių – gležni gyvūnai, tik koraliniai polipai turi tvirtus kalkinius skeletus ir sudaro dideles kolonijas (rifus ir atolus). Visi duobagyviai – plėšrūnai.
Šiuo darbu siekiama aptarti duobagyvių įvairovę, klasių sandaros ypatumus, poklasių ir būrių anatominius skirtumus.

Primityvių duobagyvių klasė. Būdinga polipo stadija. Tik apie ketvirtadalis rūšių turi polipo ir medūzos stadijas. Keletos rūšių polipo stadija redukuota ir aptinkama vien medūzos. Hidromedūzų varpo apatinėje dalyje yra žiedinė plėvė – burė, tuo jos skiriasi nuo scifomedūzų.
Jiems yra budinga kartų kaita. Iš pumpuruojančių kolonijų atsiranda laisvosios medūzos su bure, vadinamos kraspedotės, kurios gamina gametas. Iš apvaisintų kiaušinėlių susidaro naujos polipų kolonijos. Hidragyviams priklauso tik hidroidų ir sifonoforų rūšys. Litertūroje aprašyta apie 2600 hidragyvių. ...

Rašto darbo duomenys
Tinklalapyje paskelbta2008-09-17
DalykasZoologijos referatas
KategorijaBiologija >  Zoologija
TipasReferatai
Apimtis15 puslapių 
Literatūros šaltiniai6
Dydis1.61 MB
Autoriusafrodize
Viso autoriaus darbų1 darbas
Metai2008 m
Klasė/kursas1
Mokytojas/DėstytojasDoc. R. Jankauskienė
Švietimo institucijaKlaipėdos Universitetas
FakultetasGamtos ir matematikos mokslų fakultetas
Failo pavadinimasMicrosoft Word Duobagyviu (coelenterata) ivairove ir sandaros ypatumai [speros.lt].doc
 

Komentarai

Komentuoti

 

 
[El. paštas nebus skelbiamas]

 
 
  • Referatai
  • 15 puslapių 
  • Klaipėdos Universitetas / 1 Klasė/kursas
  • Doc. R. Jankauskienė
  • 2008 m
Ar šis darbas buvo naudingas?
Taip
Ne
0
0
Pasidalink su draugais
Pranešk apie klaidą